- muštuvas
- 1 muštùvas sm. (2) 1. įrankis kam nors mušti, kalti, daužyti: Kalvis muštuvu (kūju) kala plūgą Rš. Su muštùvais (tokios lentos su kotais) kulia trakšus (pagrėbstas) ir linus Yl. Muštuvais apsiginklavę LC1887,21. Žmonės pramanė joms (musėms) mušti įvairių muštuvų J.Jabl. 2. R, K, Dov, Šd audimo staklių dalis, į kurią įdedamas skietas: Į muštuvą skietą įdėk J. Su muštuvù primuša audimą Kri. Gera audėja su muštuvu tankiai trinksi Grz. 3. Q107,309, CI417, R, K, Tl, Lp, Ig žr. muštuvis 1: Štai Bintakienė jau išneša duonos riekę, storai apteptą sviestu, kuris tik išimtas iš muštuvo I.Simon. Atsinešk muštùvą ir mušk sviestą Grš. ║ didelis sviesto mušamasis indas pienineje: Tokiais kubo formos sviesto muštuvais galima pagaminti geros kokybės sviestą sp. 4. prietaisas kam sumušti, suspausti: Vytelėms ir lazdoms karpyti [pinant krepšius] reikalingos sodo žirklės, be to, geležinis muštuvas vytelėms kietai sumušti sp. 5. įvairios mušamosios mašinos ar mašinų dalys: Dinaminiam-smūginiam atsparumui nustatyti vartojamos trijų tipų mašinos – muštuvai (koprai) rš. Kukurūzų apdirbimo mašinos muštuvai pastumia stiebus pirmyn ir juos suspaudžia rš. Javapjūtės muštuvai yra keturgrandžio mechanizmo švaistikliai rš. Rišamosios muštuvai (kompresoriai) rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.